Ergonomika
Ergonomika – visų pirmiausia, tai yra mokslas, kuris tiria žmogaus psichofiziologines galimybes, ribas ir ypatumus darbo procese ir profesijose, kuris naudoja teoriją, įstatymus, duomenų ir projektavimo metodus, siekiant užtikrinti optimalias darbo sąlygas, didinančias darbo našumą, tausojant žmogaus sveikatą. O pagrindinė ergonomikos užduotis yra darbo ir aplinkos suderinimumas su žmogaus poreikiais, bei asmeniniu žmogaus komfortu, minimalizuojant aplinkos ar veiklos sukuriamus papildomus dirgiklius. Paprasčiau kalbant, visa tai yra apie Patogumą.
Šiame XXI a. kuomet darbo aplinka nebėra konkreti lokacija, vieta kaip seniau bei nebesant ryškioms riboms, atskirties tarp darbo erdvių, namų, viešųjų erdvių įprastame gyvenimo ritme vis didesnį vaidmenį lemia Socialinė Ergonomika, tiek darbo aplinkoje tiek namuose. Socialiai ergonomiška erdvė – tai ne tik tinkamas funkcinių zonų, baldų ar priemonių išdėstymas erdvėje, bei jų parinkimas. Socialinė ergonomika apima komfortiškos, stabilios, bei funkcionalios atmosferos kūrimą darbe, namuose, kai iš erdvės pašalinamos akustikos, apšvietimo, baldų nefunkcionalumo, erdvės planavimo problemos. Įgyvendinus šiuos 4 kertinius ergonomikos aspektus darbo aplinkoje, tai padeda žmonėms lengviau priimti stresines darbines situacijas, mažina emocinę įtampą, jaučiamas pasitenkinimas atliekamu darbu, įgalina jaustis komfortiškai ir daugiau tarpusavyje bendrauti, prisidėti prie organizacinės kultūros, įsitraukti ne tik į darbo procesus, bet ir bendrą laisvalaikį. Namų aplinkoje jausti komfortą, bei harmoniją.
Erdvė
Ergonomika erdvėje neapsiriboja tik estetiniu grožiu, tačiau ieškoma būdų, kaip sukurti maksimaliai efektyvią, praktišką ir komfortišką erdvę per šiuos pagrindinius punktus:
- Erdvės tikslus pritaikymas pagal konkrečią paskirtį ar ją sudalinus į mažesnes erdves surandant geriausią praktinį pritaikymą. Racionalus baldų išdėstymas.
- Nestandartiniai baldai erdvėje, kuriami, pritaikomi prie konkrečios erdvės darbo paskirties, atsižvelgiant į jose dirbančių asmenų veiklos pobūdį. Gyvenamosios paskirties erdvėse nestandartiniai baldai kuriami atsižvelgiant į būsto išmatavimus, priderinami prie kitų toje erdvėje esančių daiktų. Pritaikomi konkretiems asmeniniams poreikiams ar fiziniams duomenims.
- Skirtingose patalpose ar zonose esantis apšvietimas turi atitikti erdvės funkcijas, bei būti pritaikytas tam tikroms veikloms, jog išsaugotų fizinę, psichinę sveikatą.
- Parenkant spalvų derinius interjere, atsižvelgiama į visą visumą tarp norų, poreikių, tačiau svarbiausia neaukojant emocinio komforto.
Baldai
Ergonomiški baldai darbo aplinkoje turi atitikti individualų asmens fizinį poreikį, bei atliekamo darbo veiklas. Sukuriant kiek įmanoma sveikesnę, bei funkcionalesnę, kūrybiškesnę darbo vietą, padėsiančią išlaikyti tinkamą produktyvumą, bei komfortą. Gyvenamosios paskirties baldai turi būti pritaikyti pagal individualius asmenų fizinius, bei asmeninius poreikius. Baldai turi sąveikauti su erdve, jos neapsunkinti, tarnauti savo funkcionalumu, bei racionaliu išsidėstymu. Taip pat sukurti estetinį komfortą.
Šviesa ir akustika
Apšvietimas pritaikomas pagal konkrečios erdvės paskirtį atsižvelgiant į higienos normoms reikalingus parametrus, kombinuojant natūralią, bei dirbtinę šviesas. Papildomai sukuriant ,,šiltą‘‘-,,šaltą‘‘ pagal interjero, ar erdvės poreikį, spalvos spektrą.
Akustika integruojama į baldus, mobilius atskirus baldinius sprendimus naudojant specializuotas priemones slopinant triukšmą viduje ir iš išorės.